Išrauti su šaknimis: AtsiminimaiNaujas vardas, 2015-05-02 Knygoje pasakojama apie Julijos Benediktos Kiverytės, 1947 metų lapkričio 24 dieną ištremtos į Sibirą, asmeninius išgyvenimus, artimųjų netektis ir tolesnį šeimos likimą. Jai buvo vos treji metai, kai kartu su tėvais, 90-ies metų senele, vyresniaisiais broliu ir seserim buvo susodinti į gyvulinius vagonus ir išvežti į tolimąjį Sibirą. Šie atsiminimai – tarsi įprasminimas išgyvenimų visų tremtyje atsidūrusių vaikų ir jaunuolių, kurių vaikystė ir jaunystė prabėgo varge ir skurde, kuriems dažnai trūko suaugusiųjų dėmesio, šilumos ir meilės, tačiau nepalūžo, išsaugojo viltį ir tikėjimą šviesesne Lietuvos ateitimi. |
Pagrindiniai terminai ir frazės
antroje eilėje apygardos štabo astmos autobuso Bačiankos baigimo barako brolį brolis Vitas buvau Celestinos dažnai dešinės dieną dviračiais geležinkelio stotyje gyveno gyvenome gluosnių grįžome išmokė Jonučių Jonučiuose juos Jurginsko kairės kareiviai karklų Kartą kartais kartu Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos kapinėse kitą kitų klasę klasėje klevas kluonas kompresą kryžius Lebediovkos Lebediovkos septynmetės mokyklos Lentvaryje liepė Lietuvą Lietuvoj ligoninę ligoninėje mama mamos mane manęs medinių rąstų mėnesį metais metų metų birželio metų lapkričio metų vasarą metus mirė mišką močiutė mokyklą mokykloje namo nebuvo nėra Netrukus nežinojau nuvažiavome nuvežė pagal Palemone Palemono pamoką pasakė paskui pats pavasarį Petrašiūnų plaučių uždegimo pušys reikėjo rytą Saliamonas senosiose Kazlų Rūdos sesers Sesuo Aldona Sibiro Sovietų Sąjungos stovėjo Suaugusieji sula šeima šeimos tėčio tėtis Tiumenės todėl trachoma traukinį traukiniu tremties Tuomet turėjo turėjome vaikais važiuojantį vėliau vieną visą visai Višakio Rūdos Vito Vitu Vladą Vladas Vlado Vorkuta Vorkutoje Vorkutos žaidėme žemės žiemą žmonės žmonių